„Redline“ klubo narys: apie artėjančią eismo krizę

Ar seniai domitės automobilių sportu?

Automobilių sportu domiuosi nuo vaikystės, netgi ketinau su juo sieti savo gyvenimą, tačiau vėliau šiek tiek pasikeitė prioritetai ir pasirinkau kitokią savo gyvenimo veiklos sritį. O automobilių sportas, jų tobulinimas tapo mano hobiu. Netgi tiksliau būtų galima pasakyti – aistra. Aš, žinoma, turiu ir kitų hobių, kaip pvz. krepšinis, bet be automobilių sporto neįsivaizduoju savo gyvenimo, jis duoda man progą išreikšti save.

Galbūt vienintelis neigiamas dalykas yra tai, kad šis pomėgis atima laiką iš šeimos. Ir vis dėl to, aš manau, jog tai yra geriau negu be saiko bare gerti alų, rūkyti, vaikščioti po klubus. Iš esmės kažkuo domėtis yra gerai.

Papasakokite apie savo veiklą susijusia su automobilių sportu? Ką duoda dalyvavimas automobilių mylėtojų klubo veikloje?

Nuo 2003 metų priklausau klubui „Redline“, tai nėra oficiali organizacija, o labiau žmonių susitarimo pagrindu veikiantis klubas. Oficialiai priklausau šiam, tačiau stengiuosi dalyvauti ir kitų klubų veikloje. Neseniai tapau vieno lenkiško klubo „Turbokillers“ garbės nariu.

Svarbiausias kriterijus norint tapti „Redline“ nariu yra aktyvumas, tiek klubo veikloje, tiek bendraujant su pačiais klubo nariais. Priklausydamas automobilistų bendruomenei aš žinau, jog yra tam tikras ratas žmonių, kurie galėtų padėti ištikus bėdai. Taip pat svarbu ir tai, kad mes keičiamės informacija apie automobilius, jų detales ir šviežiausias automobilių pasaulio naujienas. Neretai padedame vieni kitiems tvarkyti automobilius.

Išsakykite savo nuomonę apie „Karą keliuose“.

Situacija iš tikrųjų yra prasta, baisu išvažiuoti į gatvę. Kaip praeitame interviu JDM klubo narys Čiapas minėjo, kasdieną patiriame daugybę kritinių situacijų ir vos pavyksta išvengti avarijų. Pastoviai turi galvoti daugiau apie aplinkinius, nei apie save. Dėl Vilniaus kelių būklės vairuodamas, vis galvoju, kaip nepataikyti į kokią duobę, dėl to negaliu koncentruotis į saugų vairavimą.

Dalis priemonių, kurių imamasi kovojant su karu keliuose yra tikrai veiksmingos. Pvz. girtų vairuotojų gaudymas, akcijos naktimis, reidai. Iš tikrųjų valdininkai labai priprato vartoti sąvoką „karas keliuose“, net ten kur jo nėra. Tai galbūt kažkokie priešrinkiminiai žaidimai, nes vis siūlomi absurdiški projektai. Didžiąją dalį pažeidėjų sudaro jaunimas, tad norint, kad situacija pagerėtų, reikia jiems sudaryti sąlygas pasireikšti kažkur kitose vietose, o ne keliuose. Pasireikšti automobilių sporte daugumai jaunuolių yra neprieinama. Valstybės pareiga būtų finansuoti įvairius projektus, kaip pvz. nedidelių trasų įrengimas prie kiekvieno miesto, kur už simbolinį mokestį būtų galima užsiimti automobilių sportu. Jaunimas ne kartą siūlė tokius ir panašius projektus, tačiau valstybė tai ignoruoja.

Dar vienas žingsnis saugesnio eismo link - tai informacijos skleidimas per automobilių lenktynes, pvz. per „Omnitel 1000km" lenktynes. Jaunimas neretai prisižiūri to, kas vyksta trasose, ir bando viską atkartoti miesto keliuose, o tai labai pavojinga. Praeitais metais buvo parengtas stendas, kuris imituoja automobilio vertimąsi. Tai iš tikrųjų daug minčių sukelianti patirtis. O šiais metais vien tik reklama, balionai, nieko panašaus į praeitų metų akciją.

Galbūt jūs girdėjote apie tai, kad praeitais metais buvo privatizuota eismo tvarkymo tarnyba „Eismas“? Šiuo metu įstaigos vietoje sparčiai vystomos statybos, o „Eismas“ nauju tarptautiniu pavadinimu „Urbico“ sostinėje vykdo projektą „Žalioji banga“? Ką apie tai manote?

Idėja yra sveikintina, bet jos įgyvendinimas yra nesuprantamas, nes pristatyti šviesoforų kas dešimt metrų visiškai nelogiška. Neįsivaizduoju, kas darysis Vilniuje rudenį, kai bus bandoma visus šviesoforus sujungti į vieną sistemą. Labai gerai atsimenu, kai buvo pastatytas viadukas prie Spaudos rūmų ir kol 2-3 mėnesius nebuvo suderinti šviesoforai, tai „kamščiai“ buvo daug didesni, nei tada, kai viaduko nebuvo. Baisi situacija ir Kalvarijų gatvėje: prie kiekvieno išvažiavimo pastatytas šviesoforas. Toks didelis jų skaičius yra tiesiog nepaaiškinamas.

Projekto privalumai matysis tik tuo atveju, jei šviesoforai bus gerai sureguliuoti. Per kiek laiko tai bus įvykdyta, pasakyti labai sunku. Tačiau aš tikiuosi, jog viskas pavyks gerai. Nemanau, jog „Žalioji banga“ bus įgyvendinta tokiu mastu, kaip yra skelbiama.

Ar būtų veiksminga šviesoforus pakeisti žiedais ?

Atsižvelgiant į artėjančią energetinę krizę, į Vilniaus miesto atstumus, manau, kad kai kuriose kelių ruožuose vairuotojai sutaupytų daugiau nei 5 minutes! Reikia susimąstyti apie tai, kokios yra vienos, šviesoforais reguliuojamos sankryžos išlaidos. Spėju, kad mėnesinės išlaidos siekia tūkstančius, o jeigu apskaičiuoti amortizaciją, apgadinimus, tai išeina dar daugiau. Taip pat reikia turėti omeny tai, kiek kainuoja vienos reguliuojamos sankryžos įrengimas bei pajungimas prie bendros sistemos. Pakeitus ją žiedu išlaidos ženkliai sumažėja. Atlikus kokybiškus kelių klojimo darbus, garantinis naudojimo laikotarpis sieks 10 metų, o atlikus profilaktinį remontą, galima tikėtis naudoti žiedą iki 50 metų be kapitalinio remonto. Ar jus galite įsivaizduoti kiek valstybei, t.y. mums, kainuoja išlaikyti vieną šviesoforų reguliuojamą sankryžą? Taigi padėkokime tiems, kurie Lietuvos vairuotojams nustato taisykles. Tai pagrindiniai mūsų priešai šitame „Kare“.

Galėčiau paminėti kelias vietas, kur eismo situaciją labai gelbėja žiedas. Pvz. Lazdynuose, prie „Neste“ degalinės važiuojant nuo Gariūnų. Šioje vietoje prieš pastatant žiedą situacija buvo labai prasta. Didžiausi privalumai yra tai, kad automatiškai mažinamas greitis ir eismas vyksta pastoviai.

Mano nuomone, šiuo metu eismas vyksta sava tėkme, atrodo, jog niekas nieko nereguliuoja. Valstybė ir vairuotojai nebendradarbiauja siekiant pagerinti situaciją.

Sunku patikėti, kad iš beveik 20 metų senumo Nissan 200sx, jums pavyko „išspausti“ tiek galios, bei maksimaliai išlaikyti jo autentiškumą. Papasakokite, kaip jums tai pavyko?

Visa tai pareikalavo net kelių mano gyvenimo metų ir, žinoma, didelių investicijų. Siekiant tokio rezultato be abejonės reikėjo daug informacijos, tuo reikia tiesiog gyventi. Visi automobilio agregatai puikiausiai dera vienas prie kito, nėra nei vieno neapmąstyto bei neišbandyto mazgo. Norėdamas pasiekti maksimalią arklio jėgų galią tarpusavyje kruopščiai suderinau variklio, pakabos, variklio valdymo bei išmetimo sistemos veikimą. Neatskleisiu jums visų paslapčių, tik kelis techninius duomenis. Naudojau patikimus sprendimus, t.y. visos detalės yra pagamintos firmų, užsitarnavusių savo vardą automobilių sporto rinkoje.

Kėbulas – autentiškas, 1989-1994 laidos, gaminamas Europai, be šokiruojančių „spoilerių“, gale sumontuoti Japonijos rinkai skirto to paties modelio žibintai.

Važiuoklė - pilnai reguliuojama, orientuota į sportiškumą ir patikimumą. Liko vos 15% originalių šio modelio dalių.

Variklis - CA18DET, tvirti kaltiniai „viduriai“, optimaliai parinkta turbina, šiek tiek padidėjo darbinis turis nuo 1809 cm³ iki 1852 cm³, maksimalus galingumas +/-500 Ag

Stabdžiai – tobulesni, nors stabdžių niekada nebūna per daug. Keturių stūmoklių „suportai“ nuo Nissan Z32 ir stabdžių diskai nuo BMW M3 (315 mm skersmens vietoje 257 mm). Galiniai stabdžiai taip pat modifikuoti.

Saugumas – kėbulas sustiprintas įvairiais sutvirtinimais („strutbar‘ais“), 6 taškų saugos diržai ir sėdynės – lopšiai. Planuose: saugos lankai.

Išmetimo sistema – nerūdijančio plieno tiesioginio išmetimo sistema.

Dėkojame Ričardui, kad pasidalino savo nuomone su Autobonus.lt skaitytojais.